- dūdyti
- dū̃dyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) žr. dūduoti: 1. K Dūdoriai dū̃dija Škn. Ant dūdos dū̃dyk J. Kaip orkestras dū̃dija i dū̃dija (paršai žviegia) Eig. 2. Lokys dūdas spaudė, dūdoms dū̃dyjo JR72. Atidaręs [pianiną] ėmė kojomis minti, ėmė dūdyti, net ausys spengia Žem. 3. tr. gerti: Mes susėdę dūdyjame, t. y. geriame arielką J. 4. intr. rūkti (iš kamino dūmams): Po pietų užkura ugnį, par kaminą ir dū̃dija dūmai Užv. \ dūdyti; padūdyti; uždūdyti
Dictionary of the Lithuanian Language.